Kai neturime pasitikėjimo, lieka baimė. Kai nelieka baimės, lieka patirtys. Deja, tai ne visada yra pasitikėjimas. O štai kartais atsiranda pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis – neva viską jau žinau ir, vėlgi, lieka baimė, nes dabar nebegaliu padaryti klaidos. Tai tarsi užburtas ratas iš kurio išeiti yra labai sunku. Galima sulaukti daugybės pasiūlymų: „Medituok“, „Būti savimi!“, „Mąstyk pozityviai“, arba kitaip tariant – programuoti save. Tiesą sakant, kiekvienas iš jų laikinai yra teisingas ir veiksmingas – galime netgi pajusti pasitikėjimą. Tačiau ilgainiui visagalė rutina grąžina mus į jau paminėtą užburtą ratą, nes mums trūksta patirties bendraujant su artimaisiais, su žmonėmis, kurie yra kitokie ar bandant spręsti situacijas, kurios yra neišvengiamos.

Socialiniai žaidimai – viena iš galimybių įgauti patirties nieko neprarandant. Tai tik žaidimas. Žaisdami mes galime atsipalaiduoti, galime KLYSTI, galime ABEJOTI arba PASITIKĖTI savimi. Socialinis piešimas, socialinis dainavimas ar paprasčiausi stalo žaidimai suteikia galimybę suprasti realųjį save. Sugebėjimas suprasti realybę, padeda išlaikyti pasitikėjimą tiek savimi, tiek ir mus supančia aplinka.

Tokius žaidimus kiekvienas palieka su savais įspūdžiais, savomis emocijomis, individualiomis mintimis, kurias anksčiau ar vėliau gali tekti pritaikyti realiame gyvenime. Socialinių žaidimų ypatumas, kad negalima jų žaisti vienam. Tenka išeiti iš patogios ir įprastos pozicijos, ieškoti būdų bendrauti ir bendradarbiauti su kitais.