Laiškai paaugliams (II)

„Suaugusieji niekada nieko nesupranta patys, ir vaikams tikras vargas jiems vis aiškinti ir aiškinti.“ /A. de Saint Exupery, Mažasis princas/

Dažniausia paauglių problema yra ta, jog jie mano, kad problemų neturi. Problematiškas yra tik juos supantis pasaulis. Pasaulis yra baisus ir netobulas, o paauglys tai supranta ir žino geriausiai. Galbūt tai ir tiesa. Bet kaip susišnekėti, jeigu vienas žino ir supranta viską, o kiti – nei žino, nei supranta. Situaciją komplikuoja tai, kad suaugę yra pajėgūs pažiūrėti į save kritiškai ir ieškoti kompromisų, o paauglys tiesiog NEGALI objektyviai įvertinti situacijos. Todėl labai svarbūs socialiniai įgūdžiai, leidžiantys paaugliui neskaudinti savęs nei artimųjų.

Yra peršama iliuzija, jog turime suprasti viena kitą, tačiau tai neįmanoma, nes kiekvienas iš mūsų – tarsi Mažasis Princas, gyvena savo planetoje, savo nuosavuose pasauliuose, kuriuose vargiai atsiranda vietos kitam žmogui. Nesvarbu ar esi paauglys, ar sutuoktinis, ar, galų gale, darbdavys.

Stengimasis suprasti arba būti suprastam, paprastai gali baigtis kova, kurioje nugalėtojų nėra. Yra tik skausmas ir veiksmai bei žodžiai, kurių vėliau tenka gėdytis ir gailėtis.