Laiškai paaugliams (I)

Net ir labai sėkmingose, darniose šeimose užaugę žmonės, vaikystėje ar paauglystėje, ar pradėję savarankiškai gyventi, patiria dėsnį – nėra taip kaip nori. Tuomet labai svarbūs socialiniai įgūdžiai, kurie padeda tai išgyventi. To nemokina ugdymo įstaigose. Darželiuose ir mokyklose yra lavinamas vaikų protas, intelektas, kiekviena iškilusi problema sprendžiama loginiu pagrindu. Vis dėlto, logika be patirties retai kada suveikia, nes žmogus patiria vidinį konfliktą su savo intuicija ir sąžine. Ugdymo įstaigose deklaruojamas kūrybos lavinimas, tačiau ten specialistai moko kurti arba demonstruoja koks rezultatas yra vertinamas gerai, o koks – blogai. Todėl vaikams belieka kopijuoti ar visomis įmanomomis išgalėmis stengtis dėl geresnio įvertinimo. Tačiau tai nėra tikroji kūryba, o tik prisitaikymas. Toks mokinimas kurti lavina tik loginį žmogaus mąstymą, bet nesuteikia galimybių žmogui skleistis.

Žmogus tampa ypatingu tik todėl, jog išdrįsta padaryti tai, ko niekas kitas nesiryžo. Suderinus logiką ir intuiciją, sugebėjimą kurti, o ne kopijuoti, atsiranda galimybė kurti net ir iš kliūčių, kurias suteikia gyvenimas.

Kūryba, kaip socialinis įrankis, nepadės padaryti visko taip, kaip Jūs galbūt norite. Tačiau ji suteiks daugiau jėgų ir drąsos. Ji padės kurti savo kasdienybę – santykius ir veiklą. Padės nebeskaudinti nei savęs, nei aplinkinių.