„Suaugusieji niekada nieko nesupranta patys, ir vaikams tikras vargas jiems vis aiškinti ir aiškinti.“ /A. de Saint Exupery, Mažasis princas/ Dažniausia paauglių problema yra ta, jog jie mano, kad problemų neturi. Problematiškas yra tik juos supantis pasaulis. Pasaulis yra baisus ir netobulas, o paauglys tai supranta ir žino geriausiai. Galbūt tai ir tiesa. Bet kaip susišnekėti, jeigu vienas žino ir supranta viską, o kiti – nei žino, nei supranta. Situaciją komplikuoja tai, kad suaugę yra pajėgūs pažiūrėti į save kritiškai ir ieškoti kompromisų, o paauglys tiesiog NEGALI objektyviai įvertinti situacijos. Todėl labai svarbūs socialiniai įgūdžiai, leidžiantys paaugliui neskaudinti savęs nei […]

Net ir labai sėkmingose, darniose šeimose užaugę žmonės, vaikystėje ar paauglystėje, ar pradėję savarankiškai gyventi, patiria dėsnį – nėra taip kaip nori. Tuomet labai svarbūs socialiniai įgūdžiai, kurie padeda tai išgyventi. To nemokina ugdymo įstaigose. Darželiuose ir mokyklose yra lavinamas vaikų protas, intelektas, kiekviena iškilusi problema sprendžiama loginiu pagrindu. Vis dėlto, logika be patirties retai kada suveikia, nes žmogus patiria vidinį konfliktą su savo intuicija ir sąžine. Ugdymo įstaigose deklaruojamas kūrybos lavinimas, tačiau ten specialistai moko kurti arba demonstruoja koks rezultatas yra vertinamas gerai, o koks – blogai. Todėl vaikams belieka kopijuoti ar visomis įmanomomis išgalėmis stengtis dėl geresnio įvertinimo. […]