Virgule 3Kiekvieną sykį susitikdama su bet kokiu nauju žmogumi, organizuodama seminarus, jaučiu, jog įžengsiu į naują, dar visai nepažįstamą planetą, tačiau ją paliksiu ne tuščiomis – įgysiu naujos patirties su skirtingais žmonėmis skirtingose situacijose. Tuo pačiu, paliksiu ir dalelę savęs. Juk kiekvienas palieka antspaudą, savotišką savo pėdsaką kito planetoje.

Mažasis Princas paprašė gyvatės, kad padėtų grįžti iš ten kur atkeliavo. Turbūt neturėjo kito pasirinkimo. Supratęs, jog nenori likti nei su karaliumi, nei su tuščiagarbiu, nei su girtuokliu ar biznieriumi… Supratęs, kad tarp daugelio rožių sunku rasti vieną ypatingą… Supratęs, jog lapė, nors ir prijaukinta, lieka nepriklausoma… Supratęs, jog žemėje žmonės išmano geografiją ir matematiką, tačiau nemoka piešti avių… Supratęs, jog žmonės skuba patys nežinodami kodėl ir kur… Supratęs, kad jiems reikia nuolat ir viską aiškinti… Mažasis Princas pasirinko grįžti ten, kur viskas paprasta ir aišku. Bet ar tikrai tai vienintelė išeitis, kai viskas nėra taip, kaip to nori? Ar tikrai Mažasis Princas gali gyventi tik savo planetoje?..

Aš nenoriu, kaip Mažasis Princas gyventi viena savo planetoje – Jurtoje. Nenoriu gyventi užsidarius: taip, kaip tik man patogu; taip, kaip tik man vienai gerai. Noriu visu tuo pasidalinti – noriu susitikti ir pažinti žmones, kuriems galėčiau padėti savo buvimu, savo bendravimu. Atsilygindami žmonės, suteikia lygiai tą patį.

Perfrazuodama Antuaną de Sent Egziuperi, manau jog nereikia ieškoti ypatingos rožės, kiekviena rožė yra ypatinga!